Natūralus kūdikio maitinimas

Motinos pienas – tinkamiausias kūdikio maistas, tenkinantis energijos ir beveik visų maisto medžiagų poreikį, pirmąjį jo gyvenimo pusmetį.
Tik motinos pienas:

tenkina visus mažylio maisto medžiagų ir vandens poreikius pirmaisiais 4-6 gyvenimo mėnesiais
nuo pat gimimo tinka kūdikio virškinamajam traktui, nes tik jį kūdikis pajėgia geriausiai įsisavinti
skatina gerą kūdikio augimą ir fizinę raidą, protinę brandą
aprūpina mažylio organizmą imuninėmis medžiagomis – saugo jį nuo daugelio ligų sukėlėjų, alergenų
visada tinkamas, švarus, šiltas ir ekonomiškas

Kiekvienos motinos pienas – savitas ir geriausiai tinka tik jos mažyliui: biologiškai specifinis, jo sudėtis kinta, atsižvelgiant į mažylio poreikius.
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, žindymo nauda:

Naujagimiui/kūdikiui:

vaikai iki 6 mėn. maitinti motinos pienu, du kartus rečiau serga vėžiu vaikystėje
kūdikiai, negavę motinos pieno, 14,2 karto dažniau miršta nuo viduriavimo
vaikai, kurie iki 2 mėn. maitinti tik mišiniais, du kartus dažniau serga diabetu
nemaitintus motinos pienu kūdikius tris kartus dažniau ištinka staigi mirtis
iki 6 mėn. amžiaus maitinti motinos pienu kūdikiai penkis kartus rečiau serga šlapimo takų infekcijomis
kuo ilgiau kūdikiai maitinami krūtimi, tuo rečiau būna netaisyklingas sukandimas
nežindyti vaikai tris kartus dažniau serga akių sausme (kseroftalmija). Žindomų kūdikių rega yra geresnė už maitinamų pieno mišiniais
pasaulyje apie 80 proc. 3 mėn. amžiaus žindytų kūdikių ir tik 43 proc. mišiniais maitintų kūdikių yra normalaus svorio
žindyti vaikai, būdami vyresnio amžiaus, yra rečiau nutukę
žindyti kūdikiai 3,6 karto rečiau miršta nuo ūmios kvėpavimo takų infekcijos
krūtimi maitinti vaikai du kartus rečiau serga ausų uždegimais
žindytiems vaikams rečiau atsiranda dantų ėduonis
žindytiems vaikams mažesnė alergijos atsiradimo rizika
ilgiau žindytų vaikų dažniau būna aukštesnis intelektas

Mamai:

po gimdymo žindančioms motinoms greičiau susitraukia gimda, joms mažesnė kraujavimo rizika, jų organizmas po gimdymo greičiau atsistato
žindymas sumažina tikimybę sirgti kiaušidžių, krūties vėžiu
vyresnėms nei 65 metų amžiaus moterims, maitinusioms krūtimi, du kartus rečiau išretėja kaulai. Jei žindė kūdikį iki 9 mėn., kaulų išretėjimo tikimybė sumažėja net 75 proc.
LAM – laktacijos amenorėjos metodas (amenorėja – t.y. mėnesinių nebuvimas) tinkamai taikomas pirmus šešis mėnesius yra patikima kontracepcijos priemonė. LAM – žindymas apsaugai nuo nėštumo: yra 98% tikimybė, kad žindymas užkerta kelią nėštumui, jeigu yra visos (!!!!!) šios prielaidos:
- kūdikis, mažesnis negu 6 mėnesių amžiaus, žindomas tik krūtimi, jam neduodama nei buteliuko, nei čiulptuko
- kūdikis žindomas dažnai ir reguliariai dienomis ir naktimis. Ilgiausi tarpai tarp maitinimų trunka 4 valandas. Per 24 valandas gali būti daroma viena 6 valandų pertrauka. Žindymas per 24 valandas trunka mažiausiai 90-120 minučių
- po gimdymo praėjus 56 dienoms, mamai dar neprasidėjo mėnesinės

Pagrindinės natūralaus maitinimo taisyklės:

   1. žindyvei, kad ji nepavargtų, svarbu atrasti patogią padėtį (atsigulus ant šono, atsisėdus). Svarbu, kad žindymo metu moters pečių juosta būtų atpalaiduota
   2.laikant krūtį keturiais pirštais iš apačios, nykščiu iš viršaus (krūties laikymas C būdu), speneliu dirginamos naujagimio lūpos tol, kol jis išsižios, tada pridedamas mažylis prie krūties. Reikia stengtis, kad mažylis kuo plačiau išsižiotų prieš apžiodamas spenelį tam, kad kuo daugiau areolės (rudojo laukelio apie spenelį), ypač jo apatinės dalies, pasislėptų kūdikio burnytėje
3. žindymo metu mažylio galvytė turi būti kiek atlošta, kūnelis tiesus, galvytė nepersukta į šoną
4. duodant krūtį labai svarbu, kad spenelis būtų nukreiptas į mažylio viršutinę lūpą, o ne į burnos vidurį. Žindymo metu abi vaiko lūpytės turi būti išvirtę į išorę. Spenelis turi būti giliai burnytėje (prie minkštojo gomurio). Atminkite – mažylį reikia dėti prie krūties, o ne atvirkščiai!

Taisyklingas kūdikio pridėjimas prie krūties (krūties laikymas C būdu)

5. krūtis turi būti prilaikoma taip, kad neužspaustų kūdikio nosies
6. taisyklingai laikomas prie krūties mažylis čiulpia tyliai, o motina nejunta spenelio spaudimo ar skausmo
7. baigiant žindyti, į mažylio burną lūpų kampe įkišamas mažasis pirštas. Tai padarius, kūdikis išsižioja – tuo metu ištraukiamas spenelis, taip išvengiama spenelio žalojimo
8. krūtų paruošimas maitinimui: krūtis nuplaukite vandeniu porą kartų per dieną, įprasto prausimosi po dušu metu. Muilas sausina spenelius, jie greičiau sutrūkinėja, todėl jį naudokite ne dažniau kaip kartą per dieną. Apatiniai drabužiai turi būti švarūs. Prieš maitinimą su muilu nusiplaukite rankas. Po maitinimo išspauskite kelis pieno lašus ir palikite išdžiūti ant spenelio. Tai apsaugos nuo infekcijos ir spenelio įtrūkimų
9. mažylis iš vienos krūties maitinamas tol, kol ji visiškai ištuštėja, paskui, jei mažylis nori, siūloma antroji. Tokiu atveju kitas maitinimas pradedamas nuo pastarosios krūties
10. jei pienas teka sunkiai, maitinimo metu laisva ranka lengvais sukamaisiais judesiais masažuokite krūtį (nuo krūties viršaus link spenelių)
11. žindant kūdikį, reikėtų vengti bet kokio jaudinimosi. Nervinė įtampa, baimė, nuovargis trikdo pieno tekėjimo refleksą, kuris atsiranda mažyliui pradėjus žįsti
12. žindomam kūdikiui nereikėtų duoti čiulptukų, žindukų, nemaitinti iš buteliuko

Pagrindinis natūralaus maitinimo principas – maitinimas pagal kūdikio norą: tiek kiek JAM norisi ir tada, kada JAM norisi!

Nereta žindyvių problema po gimdymo dėl netaisyklingo žindymo – skausmingi, įtrūkę speneliai.

Mamytės pagalba sau pačiai:

taisyklingas mažylio pridėjimas prie krūties ir taisyklingas žindymas – tai apsaugo nuo spenelių žalojimo
po žindymo likusių pieno lašų išspaudimas ir jų nudžiūvimas ant žaizdelių – piene esantys imunoglobulinai skatina žaizdų gijimą
oro vonios krūtims - t.y. kuo dažniau krūtis laikyti nepridengtas (sausai) liemenėlių įklotais/liemenėlėmis, vengiant skersvėjo. Tokiu būdu nespaudžiami speneliai, geriau aprūpinami krauju ir lieka sausi