Genetiniai tyrimai nėštumo metu
-
Neinvaziniai
-
Vaisiaus tyrimas ultragarsu. Šis tyrimas – labiausiai paplitęs prenatalinės diagnostikos metodas, leidžiantis nustatyti daugumą struktūrinių defektų ir įtarti kai kurias vaisiaus ligas, kurių tikslinimui naudojami kiti diagnostiniai metodai. Pirmąjį nėštumo trimestrą (11-14 nėštumo savaitę), įvertinus vaisiaus dydį ir anatomiją, vertinama Dauno ligos rizika pagal vaisiaus požymius (sprando srities peršviečiamumą (SSP), nosies kauliuką ir kt.). II nėštumo trimestre vertinama vaisiaus augimo dinamika, tikrinama ar vaisius neturi įgimtų raidos anomalijų (įgimtos širdies ydos, lūpos/gomurio nesuaugimo ir kt.), tikslinama placentos lokalizacija, vertinama ar yra normalus vaisiaus vandenų kiekis.
.jpg)
-
Biocheminis nėščiųjų kraujo ištyrimas. Gali būti atliekamas dvigubas (pirmuoju nėštumo trimestru) arba trigubas (antruoju nėštumo trimestru) testas.

Dvigubas testas: tiriamos plazmos proteino A (PPAP-A) ir chorioninio gonadotropino β subvieneto (β-hCG) koncentracijos moters kraujo serume.
Trigubas testas (nuo 14 iki 21 nėštumo savaitės): nustatomos α fetoproteino (AFP), bendrojo chorioninio gonadotropino (hCG) ir laisvojo estriolio (uE3) koncentracijos nėščiosios kraujo serume.
Įvairių studijų duomenimis, dvigubo testo veiksmingumas nustatant genetinė ligą siekia 60-79 proc., o įvertinus dar ir vaisiaus sprando raukšlės prašviečiamumą – testo veiksmingumas padidėja iki 80-90 proc. Todėl nėščiųjų tikrinimo I nėštumo trimestru pagrindas turėtų būti: dvigubas testas, SSP, vaisiaus nosies kaulo apžiūra ir kompiuterinis tyrimų rezultatų įvertinimas.